Neseniai baigiau savo atostogas, grįžau į darbą ir pagaliau pajutau rudenį…
Rytais lauke šiuo metu jau tikrai šalta. Paprastai rudenį, kai ima vėsti, aš būnu ypatingai sušalusi (tol, kol mano organizmas adaptuojasi ir jau galiu nustot drebėt). Vėliau šalčiui jau nebesu tokia jautri.
Rytais lauke šiuo metu jau tikrai šalta. Paprastai rudenį, kai ima vėsti, aš būnu ypatingai sušalusi (tol, kol mano organizmas adaptuojasi ir jau galiu nustot drebėt). Vėliau šalčiui jau nebesu tokia jautri.
Taigi, rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje vaikštau susivyniojusi į megztinius, šalikus, geriu daug šiltos arbatos, kavos, mirkstu karštoj vonioj ir vyniojuosi į antklodę.
Vienaip ar kitaip, vistiek labai labai myliu rudenį su visomis jo pasakiškomis spalvomis, rytiniais rūkais ir rasotais voratinkliais. Būtent rudenį trumpėjančios dienos ir beprasidedantys šalčiai skatina žmones daugiau laiko leisti kartu namuose, šeimoje, bendrauti tarpusavyje, žaisti, žiūrėti filmus ir pan.Dar vienas labai efektyvus būdas sušilti yra žodžiai.
– Tu nuostabi! – štai frazė, kurią paskutiniu laiku girdžiu ypač dažnai (dažnesnė pas mus nebent „Mama, aš tave myliu!“).
Iš tikrųjų, tie pora žodžių gali būti šimtą kartų efektyvesni, nei visos kitos mano išvardintos priemonės kartu sudėjus.
taip, aš ir pati žinau, kad „esu nuostabi“, kartojau sau tai begalę kartų, kad tik perrėkčiau tą nuo vaikystės įskiepytą „esu niekam tikusi“.
Ir perrėkiau.
Bet štai į mano gyvenimą atėjo dar vienas žmogus, kuriam šią frazę užteko ištarti tik keletą kartų – tiesiog ištarti, o ne rėkti ar įrodinėti, jog tai tikrai tiesa – ir aš tuo patikėjau žymiai tvirčiau ir tikriau nei iki šiol…
Nežinau, kodėl mes esame išmokyti girdėti ir tikėti visais aplinkui, išskyrus save pačius – gal tam, kad išmoktume palaikyti ir paskatinti sau artimus žmones, suvoktume, kaip svarbu yra tai, ką sakome vieni kitiems.
Džiaugiuosi tai atradusi ir toliau mėgaujuosi rudeniu.
J.
No Comments, Comment or Ping
Reply to “Tik pora žodžių šilumai”